Apsėsta pavyduliavimo, Lietuva nenori dalintis Estija su Putinu

Autorius: Anno Šaltinis: https://www.rubaltic.ru/articl... 2019-04-24 19:56:45, skaitė 134, komentavo 1

Apsėsta pavyduliavimo, Lietuva nenori dalintis Estija su Putinu

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sukritikavo Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid už kelionę į Maskvą pas Rusijos prezidentą Vladimiru Putinu. Pagal Lietuvos URM, Kaljulaid elgesys ardo baltišką vienybę, o Estijos lyderė turėjo pasikonsultuoti prieš važiuodama į Rusiją. Už oficialios Vilniaus pozicijos jaučiasi elementarus moteriškas pavydas Kaljulaid,  kuri kaip lygus su lygiu bendrauja su Putinu, kuomet kai kurie Lietuvos vadovai tokią galimybę prarado visam laikui.

„Paprastai mes koordinuojamės ir elgiamės vieningai,  tai efektyviau, nes visada bus bandymų suskaldyti mus ir išbandyti Europos ir Baltijos šalių vienybę“, - pasakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apie Baltijos šalių užsienio politiką, kurios visada suderina tarpusavyje kantaktus su Maskva .

Estijos prezidentė to nepadarė, o tai labai įžeidė Lietuvos ministrą.

Linkevičius dejavo, kad Talinas nepateikė jam informacijos apie klausimus, kuriuos Kersti Kaljulaid planuoja aptarti derybose su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Dar blogiau, Kaljulaid neinformavo Vilniaus apie derybas su Kremliumi net ir po to kada jos įvyko. Lietuvos ministras išreiškė viltį, kad Estijos prezidentė ankščiau ar vėliau pateiks informaciją apie susitikimą su Putinu, ir ateityje paprašė būtų atsargesniai dialoguose su Rusijos lyderiu, koordinuoti kontaktus su Rusija su kitomis Baltijos šalimis, ir  ne ardyti baltiškos vienybės.

Linkevičiaus apreiškimai - iš serijos „pasakyk-nepatikės“. Vienos šalies užsienio politikos žinybos  vadovas kritikuoja kitos šalies prezidentą už tai, kad jis neraportuoja jam apie derybas su trečiosios šalies prezidentu. Iškart po vizito pas Putiną, Kersti Kaljulaid privalėjo skristi su ataskaita į  Vilniuje, pas Linkevičių.

Netgi nebuvo būtina įeiti į Amerikos ambasadą - vėliau pats Linkevičius būtu nuėjęs.

Tiems, kurie nėra susipažinę su išskirtine Lietuvos „diplomatijos“ mokykla, sunku patikėti, kad tokie Vilniaus priekaištai yra realybė, o ne absurdo teatras.

Tie, kurie jau yra susipažinę, iš karto pasakys, kad būtent dėl išskirtinių šios mokyklos bruožų pats Linkyavičius ir jo vadovas, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, niekada negalės vesti derybu su Vladimiru Putinu taip kaip Kersti Kaljulaid.

Jaučiantis nuoskaudą Estijai Lietuvos URM vadovas prieš keletą metų palygino Putiną su Hitleriu ir ragino imtis visiškos Rusijos diplomatinės izoliacijos. Vienu metu Dalia Grybauskaitė Rusiją pavadino „teroristine valstybe“ ir pasidalino spėjimais apie Rusijos prezidento psichikos nukrypimus interviu su vokišku žurnalu, pavadindama jį paranoiku.

Po viso to , kas buvo pasakyta, šitie veikėjai neturi jokios galimybės tiesioginiam dialogui su Maskva. Daliai Grybauskaitė dar po  „teroristinės valstybės“ buvo leista suprasti, kad ji ir jos atstovai Rusijai daugiau neegzistuoja.

Estijos patirtis rodo, kad tai nėra nuosprendis  Lietuvos ir Rusijos santykiams. Abstraktus Lietuvos Prezidentas gali susitikti su Rusijos Prezidentu. Tik va  Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė galimybės bendrauti su Rusijos lyderiu neteko visam laikui.

Lygiai taip pat abstraktus Lietuvos užsienio reikalų ministras gali vesti derybas  su kolegomis iš Rusijos. Tačiau niekas Maskvoje nesikalbės su konkrečiu Linu Linkevičiumi.

Lietuvos lyderiai patys save įvarė į profesionalių rusofobų rezervatą ir dabar siunta nes kiti to nepadarė ir naudojasi dialogo su Rusija galimybėmis, kurios jiems nėra uždarytos.

Anekdotinė Lietuvos URM vadovo reakcija į Estijos Prezidentės vizitą pas Putiną - tai elementarus pavydas. Tarp kitko ne jo asmeninis: siaurame rate  p. Linkevičius yra žinomas kaip „Jos Didenybės pažas", nes visi jo teiginiai perduoda valstybės vadovo požiūrį.

Taigi šis pavydas - grynai moteriškas Grybauskaitės pavydas. Ne jai , "geležinei pribaltikos ledi", vesti lygiomis dvišales derybas su Vladimiru Putinu Jekaterinos salėje Kremliuje. Jos lemtis taip ir liko būti vienoje "chapkėje" visų Pribaltikos  valstybių vadovų susitikimuose su JAV prezidentu, Eurokomisijos pirmininku ir Vokietijos kancleriu.

Įsižeidusio "pažo" Linkevičiaus kalboje galima netgi atkapstyti „konstruktyvų pasiūlymą“: imkime gal ir mes, vardan baltiškos vienybės ir saugumo, ir su Putinu susitikime vienoje "chapkėje" ? Tik jam ir jo matronai  šitai nešviečia: į Kremlių Grybauskaitė ir Linkevičius net turistinės grupės sudėtyje niekada nepateks.

Kaip paaiškėjo, norint palaikyti politinį dialogą su Rusija aukščiausiu lygiu, visai nereikia būti prorusišku politiku - pakanka tiesiog nebūti chamu.

Kersti Kaljulaid  ne kartą pasižymėjo antirusiškais pareiškimais, tačiau kritikuodama Rusijos veiksmus ji niekada nebuvo peržengusi „raudonos linijos“ ir neperėjo į neapykantos kalbą. Todėl Kremliuje buvo priimta su pagarba, ko nebuvo parodyta sąjungininkams iš Pribaltikos Vašingtone. Priėmė kaip gerbiamą oponentą. Oponentą, bet gerbiamą.

Estijos prezidentės komunikacinė taktika pasirodė esanti naudinga.

Dabar, viso NATO akyse, Kersti Kaljulaid - vienintelė lyderė Lenkijoje ir Pribaltikoje, kuri, nekeisdama savo „principinės pozicijos“, susitinka su Putinu Kremliuje ir kviečia jį atvykti į Estiją ateinančiais metais.

Toks įvaizdis smarkiai iškelia politines Estijos Prezidentės akcijas  Vakarų akyse. Kokioje padėtyje, palyginimui, yra profesionalios rusofobės tipo Grybauskaitė akcijos? Visai neseniai su jai giminingą savo nuostata Rusijos atžvilgiu ex-premjerą Andrių Kubilių "prapirdolino" EuroSovieto Genseko rinkimuose. Būtent dėl tos pačios priežasties: be kovos su Kremliumi, šis veikėjas nieko daugiau prie “dušios” neturi, ir tarptautinei biurokratijai nereikalingas toks galvos skausmas.

Taip ir Daliai Grybauskaitei su savo "pažu" Linkevičiumi jokia šviesi ateitis tarptautinėje arenoje nešviečia. Jie visus savo žetonus pastatė ant vienos kortos: pastatė ant to, kad Rusijos ir Vakarų santykių krizė bus amžina, kursas į Maskvos tarptautinę izoliaciją nesikeis, o jų neapykantos kurstymas Kremliaus atžvilgiu visada būtų paklausūs ir aktualūs.

Korta neišlošė. Tegul dabar sėdi vieniši savo antirusiškame apkase ir  pavydi tiems kurie , kurie pasirodė esantys protingesni.