Pats kvailiausias moters elgesys, bendraujant su vyru

Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/pats-kv... 2019-05-03 08:29:40, skaitė 222, komentavo 0

Pats kvailiausias moters elgesys, bendraujant su vyru

Kad ir kiek psichologai berašytų apie nuoskaudas ir pykčius, moterys vis tiek nesugeba kitaip sąveikauti su aplinkiniu pasauliu. Kodėl tokios moterys pyksta ant savo vyrų? Noriu pabrėžti – ant SAVO. Kitaip sakant, ant vyrų, kuriuos laiko artimais. Nes bendraudamos su svetimais, jos visada išlaiko gerų santykių regimybę. O štai su artimais:

  • Joms atrodo, kad pyktis ir nuoskauda suveiks ir vyras ims kažką daryti su dideliu entuziazmu ir meile;
  • Jos iš tikrųjų galvoja, kad kitaip nemoka;
  • Joms iš tikrųjų atrodo, kad jeigu neužpyks ar neįsižeis, tai vyras „užsikars ant sprando“;
  • Jos iš tiktųjų širdyje yra kaprizingos ir egoistiškos mergaitės, trokštančios, kad viskas būtų taip, kaip joms norisi. Ir joms išties skaudu.

Ir kas gi galiausiai gaunasi?

  • Partneriai jų kaip nesuprato, tai ir toliau nesupranta;
  • Su jomis elgiamasi vis blogiau ir blogiau, vis rečiau į jas, tokias visas užpykusias ir baisiai įsižeidusias, kreipia dėmesį;
  • Jos suardo savo psichinę, o paskui ir fizinę sveikatą;
  • Sugriauna santykius, vis labiau ir labiau dvasiškai atitoldamos nuo vyro;
  • Pačios nepatenkina savo poreikio artimiems santykiams ir tuo pat metu įstumia vyrą į priklausomybes ar neištikimybę (meilužės, alkoholizmas, lošimai, darboholizmas).

Kaip galima būtų žmoniška kalba paaiškinti, kas yra nuoskauda?

Nuoskauda – tai vaikiška reakcija.

Nuoskauda – tai autoagresija. Įsižeisti, užpykti – tai nuskriausti save. Kažkas kitas padarė kažką ne taip, o tu pati save griauni dėl to.

Nuoskauda – egoistiška reakcija, kai kito žmogaus elgesys neatitinka mano lūkesčių.

Ką daryti?

Priimkite realybę – susitaikykite su faktu, kad yra kaip yra. Psichologiškai brandus žmogus būtent taip ir žvelgia į realų pasaulį.

Aiškiai pasakykite, ko laukiate ir tikitės iš kitų žmonių, ypač iš vyrų. Suprantama kalba, ne užuominomis ir reikšmingais nutylėjimais. Ir netgi jei kažkas pasielgė ne taip, kaip tikėjotės, reikia suprasti: kitas žmogus, net jeigu prašėte ir paaiškinote, turi teisę pasakyti „ne“ arba padaryti savaip. Kaip ir jūs, tarp kitko. Sakyti „Ne“ galima ir reikia. Ir jeigu leidžiate tai sau, šitaip nusibrėždami sveikas psichologines ribas, tada ir kito žmogaus atsisakymą sugebėsite priimti be nuoskaudų.

Jeigu iš inercijos vis dar kyla nuoskaudos jausmas, svarbu išsiaiškinti, kas konkrečiai nutiko ir adekvačiai reaguoti į situaciją. Jeigu kitas žmogus pasielgė taip, kaip jums nepatinka, tai:

  • Galima su juo apie tai pasikalbėti, laikantis pozicijos, jog ir jūs esate geras žmogus, ir jūsų oponentas toks pats geras;
  • Jeigu pokalbis neįmanomas ir jumyse užvirė agresija, visiškai adekvatu nuleisti garą (gerąja prasme), užuot pykus ir įsižeidus (griaunant save iš vidaus).

Padirbėkite su savo šeimos scenarijumi. Kas iš jums reikšmingų suaugusių vaikystėje išmokė jus reaguoti nuoskauda ir įsižeidimais ir ištisas savaites nekalbėti, papūtus lūpas ir apskritai elgtis kaip kaprizingam vaikui. Ir susiformuoti naujus brandaus žmogaus įgūdžius bendravimui su mylimais žmonėmis.

Šaltinis