„Šv. Gabrielius“ metalistas, velnio garbintojas ar tiesiog pataikūnas?

Autorius: Juozas Kiveris Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/2019... 2019-05-14 11:35:49, skaitė 286, komentavo 5

„Šv. Gabrielius“ metalistas, velnio garbintojas ar tiesiog pataikūnas?

Velnio ragai

Mojuoti „velnio ragais“ roko koncerte nepatartina, jei esate Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Brazilijoje ar Kolumbijoje, mat šiose šalyse šis gestas nurodo, kad kažkieno žmona buvo neištikima. Venkite rodyti: Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Brazilijoje ir Kolumbijoje.

Šimonytė velnias

Šis „velnio ragų“ gestas žinomas kaip metalo muzikos mėgėjų ženklas. Šio ženklo kombinacija gali reikšti tris prasmes – „U“ raidę, reiškiančią anglišką žodį „unity“ (vienybė), arba „M“ raidę – reiškiančią metalo muzikos stilių (heavy metal) ir velnio garbinimą. Bet faktas, kad tai yra ne mūsų kultūros simbolis.

Lietuvoje jau daugelį metų rengiamas roko ir metalo muzikos festivalis – „Velnio akmuo“/„Devilstone“ – Dainuvos slėnyje (Anykščiuose). Velnio muzikos gerbėjai dažnai naudoja mirties simboliką, tokią kaip kaukoles, velnio ženklus ir kt.

Metalica

Sunkusis metalas

Heavy Metal – XX a. 8-ajame dešimtmetyje išsivysčiusi muzikos kryptis, pasižyminti skambesio šiurkštumu bei itin dideliu atlikimo meistriškumu. Plačiąja prasme „Heavy metal“ vadinami visi metalo muzikos stiliai, siaurąja prasme – tik klasikinis heavy metal muzikos variantas, dažniausiai vadinamas tradiciniu metalu. Naudojami instrumentai – elektrinės gitaros, mušamieji, kai kada – klavišiniai instrumentai, pastaruoju metu atsiranda Heavy Metal grupių, naudojančių vien kamerinius instrumentus (Apocalyptica) ar vokalą (Dokaka). Heavy metal populiarumo pikas buvo XX a. devintas dešimtmetis, tuo metu susiformavo dauguma dabar esančių subžanrų.

Kaip roko muzika veikia žmogų  (dr. Eurelijaus Verygos paaiškinimas)

Tinkamai parinkta muzika padeda sureguliuoti kraujo spaudimą, pulsą, mažina skausmą. Klausantis neharmoningos muzikos – net kai ji patinka – kyla kraujospūdis, trikdomas širdies ritmas, kvėpavimas. O decibelų kiekis dar apsunkina žmogaus organizmo ritmiką ardantį poveikį.

Kategoriškai neigiantis roką muzikologas K. Ringeris tyrimais įrodė, kad klasikiniai kūriniai, liaudies melodijos teigiamai veikia žmogaus psichiką, gydymo tikslais tinka būtent klasikinė muzika.

Patinka–nepatinka nėra objektyvūs parametrai. Muzika veikia ne sąmonę, o pasąmonę.
Kiekvienas žmogaus organas skleidžia jam būdingus akustinio virpesio dažnius: smegenys – 20–30 Hz, plaučiai – 4,5–2,8 Hz, virškinamasis traktas – apie 4 Hz. Šie virpesiai yra žemiau girdėjimo ribos (žmogus girdi 14000–30000 Hz dažnius).

Todėl naivu manyti, kad mūsų klausa, o tuo labiau – pomėgiai lemia garsų poveikį organizmui. Jeigu asmeniui gali patikti triukšmas, nuo kurio dreba, vibruoja sienos, tai nėra fiziologiška – organizmas girdi savo dažnių garsus.

Garso vibracijos – garso energijos judančios dalelės, palyginamos su vandeniu, teigia neurologai. Todėl, pasak dr. Aurelijaus Verygos, „svarbu atkreipti dėmesį į muziką ir garsus aplinkoje, nes jie turi įtakos imuninei sistemai, smegenims, turi daugiau įtakos mūsų sveikatai, negu mes manome“.

Rokas žmogų priklausomu kvailiu

Klausantis roko muziką sumažėja imlumas bendraujant, o ilgai klausantis roko greičiausiai net silpsta kairiojo smegenų pusrutulio kognityvinių įgūdžių atkūrimas.

Roko ritmo poveikis. Daug mokslinių tyrimų kalba apie psichologinį, fiziologinį, socialinį negatyvų roko ritmo poveikį žmonėms ir gyvūnams.

Svarbi priežastis, kodėl rokas išskirtinai veikia kūną, yra jau minėta ritmo struktūra. Pabrėžiant paskutinį takto garsą, muzika tarsi sustoja ir vėl prasideda. Taip klausytojas nesąmoningai priverčiamas sustoti kiekvieno takto pabaigoje. Tai priešinga taip vadinamam daktiliniam ar valso ritmui, kuris atspindi širdies ir viso kūno ritmą.

Psichiatras Verle Bell aiškina, kaip rokas sukelia priklausomybę: “Muzika, nesuderinta ritmu ir akordais, sukelia adrenalino išsiskyrimą. Gera muzika pasižymi matematinėmis taisyklėmis, kai nusiraminama, padrąsinama, jaučiamasi “saugiai”. Pasak muzikų roko klausytojai patiria priklausomybę. “Kaip nesąžiningi „dietų“ gydytojai, pripratinę savo klientus prie amfetaminų, kad užtikrintų tolesnę priklausomybę, muzikai žino, kad nesiderinančią muziką perka ir pirks. Kaip ir visoms priklausomybėms esant, atsiranda tolerancija – muzika, anksčiau jaudinusi, daugiau nebepatenkina.

Landsbergiai ir muzika

Gabrielius Landsbergis vargu ar yra muzikalus ir protingas, tai greičiau ant „bačkos“ užkeltas senelio prižiūrimas politikėlis, kuris be „tatos“ politikoje yra absoliutus nulis.

Senelis muzikantas, V. Landsbergis ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, ligi šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas. Gabrieliaus tėvas Vytautas Landsbergis – poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, vaikų rašytojas, politiko Vytauto Landsbergio sūnus.

Tėvo muzika tikrai nėra ta, kurią galimą paženklinti velnio ragais, bet pačią Landsbergių dinastiją, šis ženklas, vargu ar pagadintų.

Tai ką demonstruoja Gabrielius? Greičiausiai šis jo ženklas reiškia pataikavimą Ingridai Šimonytei, nes Gabrieliaus teigimus jis mėgsta XX a. aštuntojo-devintojo dešimtmečių muzika – „Dire Straits“, „Pink Floyd“ ir panašiai. Kitas – skandinaviška elektronika. Lyriška, melancholiška, liūdna, būtent ji jam patinka. O gal „Šv. Gabrielius“ tiesiog yra velnio garbintojas?

Juozas Kiveris