„Iš savo varpinės“ video kanalo pokalbis: JAV-Irano santykiai artėja prie kritinės ribos

Autorius: Savo varpinė Šaltinis: http://www.ekspertai.eu/-is-sa... 2019-05-18 11:46:04, skaitė 105, komentavo 0

„Iš savo varpinės“ video kanalo pokalbis: JAV-Irano santykiai artėja prie kritinės ribos

V.Balkus: Per paskutines dvi savaites ryškiai padidėjo JAV-Irano karinio konflikto pavojus. Prieš kelias dienas JAV Valstybės departamentas liepė visus savo „krizės atveju nereikalngus“ darbuotojus palikti JAV ambasadą Bagdade ir konsulate kitame mieste Irake. Pasak JAV pareigūnų, padidėjo rizika, kad Irano remiamos jėgos galėtų imtis smurto prieš JAV darbuotojus arba JAV interesus Irake ir Sirijoje.

Dar kiek anksčiau spauda plačiai pranešė apie keturių tanklaivių apgadinimus Persų įlankoje. Spėliojama, kad narai pritaisė sprogstamą medžiagą prie laivo dugnų ir taip bandė juos paskandinti, nors tai nepavyko padaryti. Taip pat buvo pranešta, kad dronai (ko gero pasiųsti iš Huti kovotojų Jemene) apgadino kai kuriuos Saudo Arabijos naftos tiekimo įrenginius. Abiejais atvejais kaltinamuosius oficialusis Vašingtonas įtaria iraniečius arba Irano sąjungininkus.

A.Avižienis: Taip, reikia dar pridėti, kad amerikiečiai nukreipė lėktuvnešį Abraomą Linkolną ir jį palydimus kitus karinius laivus į Persų įlankos rajoną. Sunkiųjų bombonešių B-52 eskadrilę irgi nusiųstą į karinę bazę Katare. Plačiai skaitomas JAV dienraštis New York Times paskelbė nutekintą informaciją apie atnaujintus karinius planus, numatančius JAV sausumos karinių dalinių dislokavimą netoli Irano. Kalbama, kad pradiniame etape tų papildomų karių gali būti net 120 000.

Vakarų Europos šalių atsakingi aukšti pareigūnai ragina JAV neeskaluoti padėties, kad neįvyktų koks nors neprognozuojamas įvikis, galintis įžiebti regioninį karą. Anglijos generolas, sąjungininkų karinio štabo pavaduotojs šiame regione Christopher Chika viešai spaudos konferencijoje paneigė JAV pranešimus, kad Irano kovotojai arba jų sąjungininkai suintesyvino savo veiklą prieš JAV ir jos sąjungininkus Sirijoje ir Irake. O ši menama grėsmė buvo JAV įvardinta kaip p[agrindinė priežastis evakuojant savo diplomatus iš Irako. Taip pat Ispanijos valdžia laikinai atitraukė savo fregatą nuo Persų įlankos, tuo matomai parodanti, kad nenori dalyvauti kokios nors kariniuose veiksmose, kuriuos JAV eventualiai galėtų pradėti prieš Iraną.

V.Balkus: Prieš gerą pusmetį mes kartu su tavim pravedėm video pokalbį apie aštrėjančią padėtį Irane ir aplinkoje. Tuomet pats dar bandei būti optimistu ir tikėjaisi, kad dar ne per vėlu diplomatiniams sprendimams. Panašiai kaip ir Korėjus atveju, mes spėjome, kad Trumpas leistų padėčiai įkaisti iki maksimaliai aukštos temperatūros, tam, kad maksimaliai padidinti spaudimą užsienio subjektams daryti nuolaidas, kad išvengtų karo.

A.Avižienis: Taip, padėtis nuo praeitų metų rudenio, kai mes „Iš savo varpinės“ laidoje aptarėmė Irano-JAV santykius, tik pablogėjo. Reikia atsiminti, kad per visą šį laikotarpį, t.y., tie metai nuo 2018 m. balandžio iki š.m. gegužės, Trumpo administracijos užsienio politikai pagrindinį toną davė naujai paskirti neokonservatoriai Nacionalinio saugumo patarėjas John Bolton ir Valstybės departamento sekretorius Mike Pompeo.

Abu vyrai yra gerai žinomai „vanagai“, kurie nesidrovi skelbti savo pageidavimus, kad Irano režimas būtų pakeistas. Ypač John Bolton yra priešiškai nusiteikęs Irano atžvilgiu. Jis net palaiko gana artimus ryšius su opozicinėmis jėgomis Muhadžyn al Kalk, kurios manoma ir kartais imasi ir kovinių veiksmų prieš dabartinę Irano valdžią. Bolton yra veišai pasakęs, kad Iraną reikiėtų bombarduoti, jei jo elgsena sukelia grėsmę JAV ar regiono stabilumui.

Nuo 2018 m. gegužės, kai JAV nutraukė savo paramą sutarčiai, numatančiai atimti galimybę Iranui gaminti branduolinius ginklus, Vašingtonas toliau aštrina ir plečia ekonomines sankcijas prieš Iraną. Iki š.m. gegužės mėnesio, JAV leido septynioms šalims toliau pirkti naftą iš Irano, nors kitoms pasaulio šalims JAV uždraudė tai darti. Dabar skelbiamas tikslas yra sumažinti Irano naftos eksportą iki „nulio.“

V.Balkus: Kaip sekasi Vašingtonui spausti Iraną ekonominiu ginklu? Ar naftos eksportas iš tiesų mažėja?

A.Avižienis: Sekasi gerai, nes matomai pasaulis vis daugiau bijo prieštarauti amerikiečių valiai. Tuomet, kai darėmė mūsų ankstesnę laidą rudenį, JAV jau pavyko sumažinti Irano naftos eksportą 500 000 barelių į dieną nuo maždaug 2,8 mln. barelių į dieną. Šiuo metu, t.y. po pusę metų, naftos eksportas jau yra sumažėjęs iki 1,3 mln. barelių į dieną. Naftos eksportas, kuris yra Irano pagrindinis užsienio valiutos šaltinis, susitraukė daugiau nei per pusę. O dabar praėjo tik kelios savaitės nuo tų naftos pirkimo išimčių galiojimo pabaigos. Reikia manyti, kad toliau mažės šis eksportas. Žinoma, nepavyks pasiekti nulinio lygio. Naftos ekspertai mano, kad iraniečiai turi pakankamai ryšių ir patirties, kad galėtų bent 300-500 000 barelių į dieną sėkmingai parduoti užsieniečiams, apeinant JAV sankcijas.

V.Balkus: O kaip su kinais, kurie anksčiau paskelbė, kad toliau pirks Irano naftą, nežiūrint JAV draudimų? Juk Kinija yra pagrindinė Irano naftos užsienio pirkėja.

A.Avižienis: Taip, pasaulis pasikeitė per paskutinius pusę metų. Nežinia ar tai yra susiję su Irano krize ar ne, bet Vašingtonas šiuo metu yra smarkiai, kaip čia pasakyti diplomatiškai, pagriebęs Kiniją už gerklės. Konkrečiai, kaip tik šią savaitę Prezidentas Trumpas uždėjo keliasdešimt milijardų JAV dolerių papildomų muitų Kinijos eksportui į JAV. Jei kinai nepadarys prekybos nuolaidų amerikiečiams, greitu metu muitų našta gali padidėti dar keliais šimtais milijardų.

Žmogus gali pagalvoti, kad tokie aršūs JAV veiksmai turėtų suerzinti galingąją Kiniją ir paskatinti ją neklausyti Amerikos reikalavimų dėl Irano naftos eksportų. Bet realybė yra kitokia. Kaip pranešė eilė naftos ekspertų neseniai, kaip tik kinai daugiau bijo prarasti JAV rinkos nei Irano naftos šaltinių. Kinija gauna tik 7 procentus viso savo naftos importo iš Irano. Praradus Irano naftą, kinai mano, kad sugebės rasti naujus šaltinius kitur. Visa eilė spaudos pranešimų rodo, kad kinai iš tikrųjų pradėjo nebepirkti iraniečių naftos.

V.Balkus: O kaip JAV ekonominės sankcijos paveikė Irano ekonomiją bendrai?

A.Avižienis: Praeitais metais, kai JAV sugražino sankcijas Iranui, ekonominis augimas jau pradėjo lėtėti ir tikriausiai perėjo į minusą. Šiais metais Tarptautinis valiutos fondas apskaičiuoja, kad Irano ekonomika susitrauks šešiais procentais. Manoma, kad naftos eksporto apribojimas Iranui kainuos 20 mlrd. dolerių. Infliacija Irane jau siekia 40 proc. Bendrai paėmus, paprastų iraniečių gyvenimas jau žymiai pablogėjo.

V.Balkus: Tai ar šio tikslo siekia JAV?

A.Avižienis: Ekonominių sankcijų įvedimas berods pasidarė amerikiečių mėgstamiausia priemonė kovoti prieš nepageidaujamas valdžias, siekiant režino pakeitimo. Sankcijas matome daug kur šiuo metu – Šiaurės Korėjoje, Venesueloje, Kuboje, ir žinoma Irane. Reikia atsiminti, kad JAV ir Vakarai efektyviai pritaikė ekonomines sankcijas Iranui dar prieš 65 metus. Tuomet Irano Premjeras Mosagde nacionalizavo šalies naftos versloves, nes norėo palankesnių sąlygų parduodant naftą užsienyje. Vakarų atsakas buvo naftos boikotas, kuris ženkliai pablogino iraniečių gyvenimą ir sukūrė palankias politines sąlygas perversmui, kuriam padėti realizuoti veikė anglų ir amerikiečių specialios tarnybos. Premjeras Mosagde prarado valdžią ir mirė kalėjime netrukus.