Skandinaviškas paradoksas: lyčių lygybė ir smurtas

Autorius: Karolina Moinihan Šaltinis: http://www.propatria.lt/2019/0... 2019-06-03 07:57:56, skaitė 158, komentavo 0

Skandinaviškas paradoksas: lyčių lygybė ir smurtas

* Bendrasis fizinis ir psichologinis smurtas. Šaltinis: Garcia et. al. (2019)

Kurios šalys pirmauja pasaulyje pagal lyčių lygybę? Jei nežinote atsakymo, jūs turbūt gyvenate Šiaurės Korėjoje.  Visi kiti žino, kad tai Šiaurės šalys: Danija, Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija. Šiose šalyse darbo rinkoje dalyvauja vidutiniškai trys iš keturių darbingo amžiaus moterų; atotrūkis tarp dirbančių vyrų ir moterų yra tarp mažiausių pasaulyje; motinystė taip pat nereiškia pasitraukimo iš darbo rinkos. Ši lygybės versija jau penkerius dešimtmečius aktyviai diegiama politinėmis ir teisinėmis priemonėmis, o tokios šalys kaip Švedija yra laikomos pavyzdžiais likusiam pasauliui. Ir vis dėlto…

Smurto paradoksas

Šiaurės šalys „pirmauja“ Europos Sąjungoje pagal partnerių smurtą prieš moteris (PSPM). Ką tai reiškia?  PSPM yra fizinis ir (arba) seksualinis smurtas tarp partnerių, heteroseksualių ar homoseksualių, kurie gali būti draugai, sugyventiniai, susituokę ar gyvenantys atskirai. Tyrimuose PSPM matuojama kaip fizinė agresija, pradedant nuo pastūmimo ir baigiant mušimu, bei kaip priverstinis seksas; taip pat emocinė prievarta ir bauginimas.

2016 m. Enrique Gracia ir Juan Merlo tyrimas nustatė kad PSPM patiria 32 proc. Danijos, 30 proc. Suomijos ir 28 proc. Švedijos moterų, palyginti su 23 proc. ES vidurkiu. Ir tai nėra vienintelis toks atradimas. 2014 m. atlikus europinį tyrimą „Smurtas prieš moteris: ES apklausa“ (Violence Against Women: An EU-wide survey, angl.), paaiškėjo, kad skandinavės dažniau už kitas respondentes sakė patyrusios smurtą (ne vien PSPM): Danijoje 52% moterų, Suomijoje – 47%, o Švedijoje – 46%. Priešingai, smurtines patirtis Austrijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje išgyveno 13% moterų.

Nors moterys ir vyrai tampa vis lygesniais darbo rinkoje, namuose kažkas neveikia. Pritrenkiantis lyčių lygybės ir seksualinės prievartos junginys yra žinomas nekaltu Skandinavijos paradokso (Nordic paradox, angl.) pavadinimu, tačiau vaizdas atrodo dar blogesnis už tai, ką atskleidė primasis Gracia‘os ir Merlo tyrimas.

Naujame tyrime kartu su kitais tyrėjais jie palygino Švediją ir Ispaniją, siekdami užtikrinti, kad abiejų šalių duomenys būtų vertinami vienodai. Tyrimas, kurio metu išvengta sisteminės matavimo paklaidos, nustatė, kad skirtumai tarp šalių – labai reikšmingi.

Švedijoje bendrąjį fizinį PSPM (general prevalence, angl.) patyrė 27,86 proc., o seksualinį – 10,9 proc. moterų. Ispanijoje šie rodikliai buvo atitinkamai 12,43% ir 4,3%. Panašus santykis tarp šalių išlieka ir kalbant apie sunkų fizinį (16,76 proc. Švedijoje ir 8,03 proc. Ispanijoje) bei sunkų seksualinį smurtą (7,4 proc. Švedijoje, palyginti su 3,1 proc. Ispanijoje).  […]

Tad kas vyksta Šiaurės utopijose? Kaip galima paaiškinti paradoksalų socialinės lygybės ir agresijos prieš moteris junginį? Minėti tyrimai negali mums to pasakyti. Paskutinis Gracia‘os ir kt. darbas vien konstatavo reiškinio tikrumą, bet nevertino jo priežasčių: „priežastys, galinčios paaiškinti PSPM paplitimą Šiaurės šalyse, nepaisant jų aukšto lyčių lygybės lygio, dar nėra suprantamos, nes beveik nė vienas tyrimas nėra detaliai nagrinėjęs šio paradokso“.  Kokia gėda…

Kultūra ir lyčių skirtumai

Žinoma, egzistuoja PSPM aiškinančių teorijų, kurių populiariausia yra tai, kad masių kultūra atsilieka nuo (šviesuoliškų) įstatymų ir politikos; kitaip tariant, pernelyg daug vyrų yra užsislaptinę moterų lygybės priešai. Blanca Tapia, kalbėdama ES Pagrindinių teisių agentūros (įstaigos, parengusios 2014 m. ES tyrimą) renginyje, svarstė, kad „kai kurie vyrai nesugeba gerai susitvarkyti su lyčių vaidmenų pakyčiais ir smogia atgal“.

Gali būti – nors atrodo, kad bent už dalį atsilikimo nuo progresyvių kultūrinių slinkčių atsakingos pačios moterys. Pavyzdžiui, Švedijos darbo jėga vis dar yra labai susiskirsčiusi į vyriškas ir moteriškas profesijas.  Moterys dominuoja, pavyzdžiui, slaugoje, o vyrai – inžinerijoje ir kitose technologijų srityse. Lundo universiteto mokslininkai, prieš porą metų apklausę 15 m. amžiaus jaunuolius, karčiai nusivylė, kai paaiškėjo, kad mergaitės vis dar linkusios planuoti savo karjerą tradiciškai moteriškose srityse. Berniukai, tuo tarpu, ketino rinktis vyriškas profesijas, nors ir turėjo daugiau pasitikėjimo savo gebėjimu atlikti priešingai lyčiai būdingus darbus nei mergaitės.

Moksliniame straipsnyje, prieš metus paskelbtame „Science“ žurnale, pateikiamas tokių pasirinkimų paaiškinimas: būtent [ekonominė] lyčių lygybė pasiekta labai išsivysčiusiose šalyse, sudaro moterims ir vyrams galimybes pasirinkti iš tiesų norimą darbą ir gyvenimo būdą. Tai, kad šie pasirinkimai dažnai būna skirtingi, gal ir nuvilia lygybės policiją, bet atrodo, tai atitinka gilesnius vyrų ir moterų polinkius. […]

Gyvenimas susidėjus ir agresija

Tačiau yra dar viena galima konfliktų ir smurto porose priežastis, kuri nėra tiesiogiai susijusi su lyčių lygybe. Ji labiau susijusi su seksualine revoliucija ir tuo, ką ši revoliucija padarė santuokai. Gyvenimas susidėjus yra paplitęs Vakarų Europoje, o Šiaurės šalyse šios bendro gyvenimo formos dažnis viršija ES vidurkį. EBPO Šeimos duomenų bazė rodo, kad Ispanijoje susituokusios poros gyvena 52,55 proc. namų ūkių, o susidėjusios – 8,8 proc.  Švedijoje susituokusiųjų skaičius sumažėja iki 43,63 proc., o kartu gyvenančių be santuokos išauga virš 19 proc. – t.y. daugiau nei dvigubai, palyginus su Ispanija.

Kodėl tai svarbu? Net keli tyrimai, nagrinėjantys partnerių smurto veiksnius, parodė, jog susidėjusios poros labiau rizikuoja patirti PSPM nei susituokusios poros, ypač jaunesniame amžiuje. […] Pavyzdžiui, 2017 m. pasirodžiusio tyrimo „Kohabitacija ir partnerių smurtas jauname amžiuje: dideli apribojimai ir žemas įsipareigojimas“ autorės nustatė, kad susidėjusios poros dažniau praneša apie agresiją (31%) santykiuose, nei susituokę (23%) arba tik draugaujantys bet atskirai gyvenantys respondentai (18%). Kalbant apie platesnį amžiaus spektrą (nuo 18 iki 34 metų), 2010 m. publikuotas tyrimas atskleidė, kad net 48 proc. nesusituokusių suaugusiųjų pranešė apie vienokią ar kitokią fizinę agresiją savo santykių istorijoje. […]

Vis dėlto atrodo, kad artimiausiu metu gyvenimo susidėjus pavojai nebus įtraukti į švietimo programas, kuriomis dabar tikimasi užkirsti kelią smurtui prieš moteris. Galbūt negraži Šiaurės šalių statistika privers politikus kuriam laikui nustoti kalbėti apie Skandinavišką lyčių lygybės receptą, bet būtų naivu iš jų tikėtis žodelio kito apie moteris apsaugantį santuokos poveikį.

Carolyna Moynihan yra portalo Mercatornet.com redaktoriaus pavaduotoja.

Versta pagal mercatornet.com. Visą tekstą anglų kalba rasite – ČIA.