Vytautas Radžvilas. TS-LKD išsigryninimas

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: http://www.propatria.lt/2019/0... 2019-06-27 06:06:36, skaitė 133, komentavo 1

Vytautas Radžvilas. TS-LKD išsigryninimas

Šiurkščiai susidorodama su Rimantu Dagiu, liberalbolševikinė ir genderistinė Tėvynės Sąjungos - Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) vadovybė elgėsi nuosekliai ir ryžtingai. Ir tam tikra prasme ji yra savaip teisi: krikščioniškos, tautinės, valstybinės, prigimtinę šeimą pripažįstančios bei ginančios ir visas šias nuostatas neigiančios bei Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios idealus niekinančios bei trypiančios pažiūros vienoje partijoje yra nesuderinamos ir amžinai sugyventi negali. 

Viena yra nuomonių skirtumai tos pačios pasaulėžiūros ir vertybių sistemos rėmuose, kas kita – neperžengiamos moralinės ir intelektualinės prarajos atskirti dvasiniai ir politiniai pasaulėvaizdžiai. Kalbant kiek vaizdingiau, alternatyva ir pasirinkimas aiškūs – kam nepriimtinas du tūkstantmečius gyvuojantis ir laiko patikrintas krikščionybės etinis mokymas, tas neišvengiamai bus priverstas rinktis kokią nors moralinio komunizmo statytojo kodekso versiją. 

Patartina neapsigaudinėti: TS-LKD nepasuko į jokius liberalizmo klystelius. Jeigu TS-LKD būtų tik suliberalėjusi, tai dar būtų pusė bėdos. Tokio susidorojimo klasikiniu ir tik akivaizdžiai totalitarinei partijai būdingu stiliumi nebūtų buvę. Jis galimas tik nauju pavidalu sugrįžusioje neokomunistinėje – nedemokratiškoje ir neliberalioje, – partijoje, kuri savo raidoje paprasčiausiai pasiekė tašką, kai nuspręsta kartą ir visam laikui ideologiškai išsigryninti ir baigti su kitamanyste bei vis dar pasitaikančiais kryptelėjimais nuo teisingos politinės linijos.

Išsigryninta buvo gerai pažįstamu TSKP stiliumi, pasiunčiant aiškią politinę ir ideologinę žinią visiems partijoms nariams: nuo šiol kitos nuomonės nebebus toleruojamos. Tai reiškia, kad partijoje galės likti tik dviejų rūšių krikščionys. Pažangieji Andriaus Navicko krikščionys, manantieji, kad krikščionybės principai teisingi tik tiek, kiek neprieštarauja liberalbolševikiniams „atviros visuomenės“ ideologiniams principams ir, pavyzdžiui, manantys, jog krikščioniškas artimo meilės principas turi būti „praplėstas“ ir „sušiuolaikintas“ taip, kad pateisintų šeimos sampratos „atnaujinimą“ pagal genderistinės ideologijos kanonus. 

Antrieji – asmeniškai lankantys bažnyčią, bet siekiant palaikyti „krikščioniškos“ partijos įvaizdį ir papildomai pelnyti tikinčiųjų balsų, iš bėdos ir tik laikinai vis dar pakenčiami nariai. Su sąlyga, kad nuo šiol nekiš nosies į partijos politikos formavimą ir nemėgins siūlyti jokių sprendimų, prieštaraujančių griežtai antikrikščioniškai, antitautinei ir antivalstybinei vadovybės pasirinktai ideologinei linijai. 

Parodomasis R. Dagio nubaudimas, nedviprasmiškai įspėjantis, kas laukia nesusipratėlių, neabejotinai buvo gerai apgalvotas ir tikslingas veiksmas. Partijos vadovybė eina va banque: norint užbaigti jau kelerius metus vykstantį šliaužiantį perversmą, būtina vienu smūgiu atsikratyti paskutiniųjų narių, dar drįsusių savo veiksmais priminti programoje įrašytas, bet išduotas ir sutryptas vertybes, arba nepritariančius sugrūsti į tokį gilų pogrindį, kad nesigirdėtų nei cyptelėjimo.

Toli gražu neatsitiktinai pasitelkta ir ideologinių sargų išrasta iš tiesų originali ir niekieno iki šiol netaikyta bausmė – draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose. Skirta įbauginti ir gana paveiki. Palūžusių, o tiksliau – moraliai ir psichologiškai sulaužytų tikrai netrūks. O kiek rasis jei ne mąstančių apie valstybę, tai bent jau išsaugojusių elementarią savigarbą ir nesutiksiančių tapti pastumdėliais vakar galutinai gimusioje TS-LKD/TSKP – parodys laikas. 

Aišku viena: šis sprendimas turi ir teigiamą aspektą, nes sklaido paskutines iliuzijas. Save krikščionimis demokratais laikantys partijos nariai nebeturi jokio pagrindo viltis, kad jie čia gali būti kuo nors daugiau, negu partijos „pažangiosios“ dalies, tai yra jos ideologinio avangardo, su paniekinamai atlaidžiomis šypsenėlėmis laikinai toleruojamos praėjusių laikų atgyvenos. Beviltiški tamsuoliai ir atsilikėliai. Anksčiau ar vėliau partijai teks nuo jų apsivalyti. R. Dagio teismas neišvengiamai turėjo įvykti, ir jis įvyko. Šis niūriausius laikus primenantis susidorojimas ir įbauginimo akcija  yra ne kas kita, o tik dar vienas žingsnis tolesnės pažangos ir idėjinio-politinio TS-LKD (?) iš(si)gryninimo link.